Taip nutinka ir darbo nebetenki... Atrodė, kad tai tas darbas, kurio ieškojai, kad tai darbas, kuris padeda išgyventi ir... jo nebėra.

Kas tokiu atveju nutinka pirmiausia - panika. Apie krizės etapus labai puikiai yra pasakojęs A.Karalius savo seminare. Po ilgo laikotarpio savijauta keis fazes ir žmogus susitaikys su netektimi, pradės judėti pirmyn. Kokiu greičiu ir kryptimi žmogus keliauja, tai jau jo apsisprendimas, visgi laikas eina ir paprasčiausiai pats gyvenimas neleidžia nesikeisti. Vieni ritasi žemyn, kiti palūžta ir sustingsta, o treti atranda naujas sferas ir galimybes.

Ko pirmiausia imtis? Siūlau nurimti ir pasiimti visas įmanomas socialines garantijas, kokias tik įmanoma LT gauti. T.y. išmokas iš darbdavio (puikiai suprantu, kad jam sunku, bet darbo vieta reiškia abiejų riziką, tiek darbdavio, tiek darbuotojo), užsiregistruoti darbo biržoje (vis papildomi keli šimtai, maksimali išmoka berods 1040Lt, žada mažėti) ir bent savaitę pailsėti. Kaip ilsėtis - čia jau sprendžia kiekvieno kišenė ir poreikiai, bet atostogos gali būti puikios, net jei gulėsite savo paties miegamajame su knyga. Tiesiog, leiskit savo smegenims atsipūsti. Jei sugebat "atsijungti" greičiau ir savaitės Jums nereikia - pirmyn, Jūs pats sau vadovas. Jei tokiu dar nesate, pats laikas juo tapti.

O tada kai jau nurimot ir nebegaila savęs, ar bent atsibodo graužtis, siūlau sėstis prie kompiuterio arba pasiimti baltą švarų popieriaus lapą ir sugalvoti kaip Jūs norit gyventi. Ne kaip Jūs galit, ne kaip kaimynas gyvena, bet kaip Jūs norit gyventi. Kokiuose namuose įsirengti, kuo užsiiimti, kaip turi atrodyti Jūsų žmona/ vyras (net jei toks/tokia jau yra) ir pan. Net jei turit vaikų, parašykit, kokių jų tikitės. Draugiškesnių, labiau palaikančių, tokių, kokie jie jau yra... o tada imam naują lapą ir prie kiekvieno noro parašom, ką turim šiandien. Kur gyvenam. Ką veikiam. Kokie žmonės mus supa.

Paanalizuokim skirtumus tarp šių dviejų sąrašu. Noriu dirbti milžiniškoj tarptautinėj kompanijoj, noriu būti savo verslo vadovas, noriu gyventi iš soc. paramos... Palyginkit, ko norit ir ką turit. Prieš akis yra Jūsų tikslas. Šiuos dviejuose lapuose surašyta, kas turi būti pakeista, kad Jūsų gyvenimas būtų toks, kokio norit. Tai ne savęs graužimo sąrašai: nesugebu to, nesugebu ano. Koks skirtumas ar sugebi? Daug svarbiau ar iš vis to nori. Nė kiek nesijaudinu, kad nemoku važiuot motociklu, nes nenoriu mokėti. Gal jei mokėčiau - praverstų, bet manę tai nedomina. Kiekvienas asmeniškai turi nuspręsti savo prioritetus.

Kai pamatėt, ko norit ir koks skirtumas yra tarp Jūsų norimos tikrovės ir realybės prireiks trečio lapo sąrašui - ko reikia, kad išgyvenčiau. Neapsigaukit. Kelionės aplink pasaulį nereikia, kad išgyventumėt. Nereikia net kalno kosmetikos, kad išgyventumėt. Net mėsos ir sūrio nereikia. Paskaičiuokit realiai kokios yra privalomosios išlaidos: paskolos, mokesčiai, kiti finansiniai įsipareigojimai, kiek minimaliai kainuoja maistas mėnesiui ir pan. Surašę sąrašą pasižiūrėkit, ką galite išbraukti, o po savaitės dar kartą išbraukit tai, kas nėra būtina. Šokoladas yra skanu, tai noras gauti malonumą, tačiau galutinė suma bus gerokai mažesnė už tai, kas buvo pirmajame sąraše. Vienintelis dalykas, kas Jums liko, tai užsitikrinti minimalią reikalingą sumą ir siekti savo tikslų išsipildymo. Viskas paprasta, nes jau žinot, ko Jums reikia ir ko Jūs norit.

Kaip realizuoti norus, kaip gyventi taip, kaip nori, sprendimai ateina  nuolatos apie tai mąstant ir svarstant. Tai, kas sukasi nuolatos galvoje, leidžia Jūsų galvai būti ties tuo susikaupus ir aplinkoje ieškoti sprendimo net tuomet, kai galvojate apie kitus dalykus. Jei netikite manimi, tai pasitikrinkite (tai verta padaryti visada) - paklauskite žmogaus, kuriam Jūsų manymu sekasi labiausiai iš Jūsų aplinkos, ką jis apie tai mano. Manau, kad patvirtins, o jei ne - įrašykit į komentarus. Kiekviena nuomonė įdomi, ypač kai ji kitokia. Juk tai nauja idėja.

Sprendimai ateina. Tai ko ieškai, visada ateina tuomet, kai esi pasiruošęs išgirsti atsakymą. Žmogus yra magnetas, jis ieško patvirtinimo savo mintims aplinkoje. Jei tikėsitės, kad Jums nepasiseks, tai patys nevalingai ieškosit galimybės susimauti. Kas nenori būt teisus? Todėl neverta gaišti laiko: sugebu/ nesugebu temoms. Tapkit patys savo vadovu ir duokit sau užduotį - gyventi taip, kaip surašyta pirmajame lape. Nežinot kaip to siekti? Mokykitės, ieškokit. Neturit pinigų internetui ir knygoms? Yra bibliotekos. Yra pažįstami. Nemokat naudotis internetu? Ieškokit galimybės išmokti. Tiek daug dalykų galima gauti už dyką, tereikia paieškoti. Norit užsiimti savo verslu, bet nežinot kaip tą daryti? Jei turit pažįstamų, kurie užsiima verslu, pasisiūlykit jiems padirbti nemokamai už galimybę iš jų mokytis. Kvaila? Tegu jie tai pasako. Kvailiausia yra norėti ir turint galimybę net nepabandyti siekti.

Trijų sąrašų metodas puikiai tinka net jei Jūs turit darbą. Net jei Jums viskas sekasi, verta laikas nuo laiko perbėgti per savo norų sąrašą ir jį palyginti su realybe. Jei tai jau darote, bet tik mintyse - pabandykit užsirašyti. Juk niekas nemato, niekas nepagalvos, kad tai neprotinga. Kai parašyta ant popieriaus, kai matai vizualiai prieš akis, daug realiau suvoki situaciją, daug ryškiau matai kontrastus ir galimybes. Ir visgi jei netekai darbo, tai nėra pasaulio pabaiga (jei vis dar taip atrodo, reiktų straipsnį skaityti iš pradžių).

Pati didžiausia LENGVINANTI pasirinkimo aplinkybė yra tai -  kad Jums nereikia pasiryžti. Netekęs darbo, Jūs tiesiog priverstas reaguoti ir leisti sau pasirinkti tai, ko norit Jūs pats.