Ar žinot, kodė didžiąją dalį televizijos žinių, nesvarbu kokiu pavidalu jos būtų, sudaro neigiama informacija? Nesvarbu ar tai laida apie žmones, kuriems reikia pagalbos, ar apie tai, kas pavogė kosmetinę. Ar žinot, kodėl 95 procentai žmonių nuolatos klysta? Ar žinot, kodėl tik tie 5 procentai žmonių beveik neskaito laikraščių ir nežiūri TV?

Jums reikia informacijos? Tau reikia informacijos? Nori žinoti, kas vyksta šalyje ir pasaulyje? Pirmyn - kodėl nepasirinkus pirminių šaltinių? Kodėl nepasirinkti finansinių ataskaitų? Kodėl neskaityti ties kokiais įstatymų projektais šiuo metu dirba vyriausybė arba kokiais klausimais diskutuoja seimas? Kam rinktis sukramtytos informacijos kanalus, jeigu galima atsiriboti nuo smegenų plovimo ir išgirsti naujienas tiesiai iš pirmų lūpų? Kam? Kam? kam?

Gal neverta, nes daug paprasčiau grįžus iš paskaitų, nusibodusio darbo ar eilinio pagėrimo tiesiog drybsoti visą savaitgalį prieš televizorių? Paskui atsidaryti alaus ir vėl drybsoti? Gal per sudėtinga ir todėl žmogus renkasi lengvesnį gyvenimo būdą, kuriame laikas tiesiog užpildomas ir nebereikia kankintis ties klausimu - ką veiksim?

Kodėl tie penki procentai aistringai dirba, gerai uždirba? Kodėl jie aistringai gyvena tokįgyvenimą kokio nori? Žinoma, jie snobai ir pasikėlę, todėl nebendrauja su kitais... Jie juk į kitus žiūri iš aukšto... Bet ar tikrai jie neturi tam teisės? Ar tikrai žmogus, įgyvendinęs savo tikslus, neturi teisės džiaugtis savimi, bet turi aukštinti tuos, kurie nesugeba užsiimti savo gyvenimu?

Austėja Lansbergienė kartą išsakė puikią mintį. Mes kalbėjomės apie ikimokyklinukų ugdymo sistemą Lietuvoje. Ir ji sako [ne pažodžiui, bet stengiuos neiškreipti minties]: "Per mano (aut.past.: Austėjos Lansbergienės) seminarus auklėtojos sako - kaip mes galim šitaip dirbti? Už tūkstantį litų?". Man visada būdavo gaila kasininkių prekybos centruose, gydytojų, policininkų ir dar begalės žmonių, bet ši mintis man atvėrė akis. Nei vieno iš šių žmonių niekas jėga neatvarė į tokį darbą. Gyvenimas privertė? O kodėl kitus gyvenimas privertė būti milijonieriais? Arba/ ir turėti puikias šeimas? Bendrauti su šauniais žmonėmis? Rengtis gražiais drabužiais? Keliauti po pasaulį? Tapti geriausiais savo srityje nepriklausomai nuo to, kokia tai veikla: gėlių auginimas, dangoraižių statyba ar tapyba? Jeigu nesugebi uždirbti daugiau, tai ko skundies? Jei nori būti vienas iš 95 procentų, kodėl nori, kad kiti būtų dėl to kalti? Yra tik du išgyvenimo būdai. Vienas - prisiimu atsakomybę ir pats sprendžiu, t.y. gyvenu kaip noriu ir pats už save atsakau. Kitas - sprendimus priima už mane, todėl galiu skųstis į valias, juk ne aš atsakingas.

Tai ar žinot, kodėl spauda laistosi neigiamomis žinomis? Kodėl jos tokios populiarios? Nes sėkmės istorijos įdomios tik tiems, kurie nori laimėi. Laimėti - reiškia daryti, ką nori, pasiekti, ko nori, džiaugtis gyvenimu taip, kaip nori. Todėl tie penki procentai išjungia televizorių ir jam neleidžia eikvoti laiko. Laiko, kuris gali būti skirtas džiaugtis gyvenimu.