Kuo daugiau skaitau, tuo atsargiau vertinu tai, kas parašyta. Logikos mokslas remiasi nuostata, kad negalima remtis autoritetu kaip įrodymu (plačiau galima pasiskaityti knygoje "Logika" R.Bubelis, V.Jakimenko, manau, galima rasti ir kitų pavyzdžių).

Viena iš geriausiai argumentuojančių šią mintį idėjų yra išsakyta B.Schafer knygoje. Jis akcentuoja, jog labai svarbu klausytis patarimo to žmogaus, kuris pasiekė už Tave daugiau arba pasiekė tai, ko nori Tu. Man labai keista, kai žmogus sako, man nepavyko, bet jei Tu darysi taip ir taip, Tau pavyks. Jei jam nepavyko pasiekti tikslo, kaip jis gali žinoti kaip tą tikslą pasiekti? Juk jis gali tik spėti. Jei jis žino, kaip tikslą pasiekti, kodėl jo nesiekia? Juk jis dar gyvas, tai kodėl sustojo? Gal vis dėl to pasirinktas kelias į tikslą nėra pats tinkamiausias?

Kiekvienas apribojam save tam tikra erdve. Vieni didesne, kiti mažesne. Erdvė šiuo atveju - galimybių/ siekiamybių ribos. Kažkam 2000Lt per mėnesį yra labai didelės pajamos, kažkam per metus perskaityti 1 knygą yra daug, kažkam 400 kvadratinių metrų ploto namas yra pradžia, o kažkam užtektų stiklinės vandens ir pasaulis taptų rožinis. Kuo daugiau turi, tuo daugiau nori, ... bet nebūtinai. Reikia galėti palyginti tai, ką turi, su tuo, kas yra už suvokiamų galimybių ribų... R.T.Kijosakis savo knygoje "Du tėčiai: turtingas ir vargšas" iškėlė mintį: jei taupai, tai neik į prabangias parduotuves, nes tai privers pasijusti Tave nusmurgusiu ir išleisi sutaupytus pinigus ne aktyvams, bet pasyvams.  R.T.Kijosakis labai mėgsta šias dvi savokas. Ne pinigine prasme, aktyvais pavadinčiau tai, kas kuria pridėtinę vertę. Turto prasme tai gali būti tik išlaidos, bet saviugdos prasme - aktyvai. Kelionė ar teatro spektaklis. Tai pasyvai, nes ištraukia pinigus, vis dėl to, tai aktyvai saviugdos ir kultūrinio pažinimo prasme. Tai net gi gali tapti aktyvais versle, sugebėjus panaudoti savo įgytas žinias. Gali, bet nebūtinai yra.

D.Trump, pagarsėjęs polinkiu švaistytis pinigais, sako: jei gyveni - gyvenk plačiai. Jis ir gyvena šia nuostata. Pasižiūri į jį ir matai, kad gyvena plačiai. Jo tikslas ir žodžiai sutampa. Jo gyvenimo būdas atitinka jo dėstomas vertybes. Ar šios vertybės priimtinos, tai kitas klasimas. Kiekvienam savo. Bet jei nori tokio gyvenimo kaip jo, pirmyn, jo patarimai bus itin vertingi, nes jis jau įgijo tai, ko nori. Jis jau žino ir išbandė kelią į Tavo tikslą. Pirmyn, įsiklausyk į jo patarimus, nes jais naudodamasis jis jau pasiekė Tavo tikslą.

Nebūtinai patarimai turi suktis apie pinigus. Nesvarbu koks yra tikslas, svarbu suvokti ryšį tarp patarimo davėjo ir jo pasiekimų. Seth Godin savo knygoje "Purpurinė karvė" sako: neklauskite žmonių, kodėl jie neperka Jūsų produkto, klauskite, kodėl jie perka. Gal tikrai verta susikaupti ties idėjomis, kurios jau duoda vertę, kad jas tobulinti ir ieškoti naujų?

Neverta aklai sutikti su patarimu, kartais net neverta jo klausytis, nes ateityje labai sunku bus atsiriboti nuo patarimo, kuris galėjo pasėti nerimą Nepasitikėjimas "ar sugebėsiu?" ir yra mirtinas priešas. Todėl prašau ir mano tinklaraščio mintis priimti kritiškai. Absoliuti tiesa neegzistuoja. Tai kaip burtai Taro kortomis ar statistikos mokslas, atsakymas visada priklauso nuo klausiančiojo.