Kuo daugiau skaitau, tuo atsargiau vertinu tai, kas parašyta. Logikos mokslas remiasi nuostata, kad negalima remtis autoritetu kaip įrodymu (plačiau galima pasiskaityti knygoje "Logika" R.Bubelis, V.Jakimenko, manau, galima rasti ir kitų pavyzdžių).

Viena iš geriausiai argumentuojančių šią mintį idėjų yra išsakyta B.Schafer knygoje. Jis akcentuoja, jog labai svarbu klausytis patarimo to žmogaus, kuris pasiekė už Tave daugiau arba pasiekė tai, ko nori Tu. Man labai keista, kai žmogus sako, man nepavyko, bet jei Tu darysi taip ir taip, tai Tau pavyks. Jei jam nepavyko pasiekti tikslo, kaip jis gali žinoti kaip tą tikslą pasiekti? Juk jis gali tik spėti. Jei jis žino, kaip tikslą pasiekti, kodėl jo nesiekia? Juk jis dar gyvas, tai kodėl sustojo? Gal vis dėl to pasirinktas kelias į tikslą nėra pats tinkamiausias?

Kiekvienas apribojam save tam tikra erdve. Vieni didesne, kiti mažesne. Erdvė šiuo atveju - galimybių/ siekiamybių ribos. Kažkam 2000Lt per mėnesį yra labai didelės pajamos, kažkam per metus perskaityti 1 knygą yra daug, kažkam 400 kvadratinių metrų ploto namas yra pradžia, o kažkam užtektų stiklinės vandens ir pasaulis taptų rožinis. Kuo daugiau turi, tuo daugiau nori, ... bet nebūtinai. Reikia galėti palyginti tai, ką turi, su tuo, kas yra už suvokiamų galimybių ribų... R.T.Kijosakis savo knygoje "Du tėčiai: turtingas ir vargšas" iškėlė mintį: jei taupai, tai neik į prabangias parduotuves, nes tai privers pasijusti Tave nusmurgusiu ir išleisi sutaupytus pinigus ne aktyvams, bet pasyvams.  R.T.Kijosakis labai mėgsta šias dvi savokas. Ne pinigine prasme, aktyvais pavadinčiau tai, kas kuria pridėtinę vertę. Turto prasme tai gali būti tik išlaidos, bet saviugdos prasme - aktyvai. Kelionė ar teatro spektaklis. Tai pasyvai, nes ištraukia pinigus, vis dėl to, tai aktyvai saviugdos ir kultūrinio išprūsimo prasme. Tai net gi gali tapti aktyvais versle, sugebėjus panaudoti savo įgytas žinias. Gali, bet nebūtinai yra.

D.Trump, pagarsėjęs polinkiu švaistytis pinigais, sako: jei gyveni - gyvenk plačiai. Jis ir gyvena šia nuostata. Pasižiūri į jį ir matai, kad gyvena plačiai. Jo tikslas ir žodžiai sutampa. Jo gyvenimo būdas atitinka jo dėstomas vertybes. Ar šios vertybės priimtinos, tai kitas klasimas. Kiekvienam savo. Bet jei nori tokio gyvenimo kaip jo, pirmyn, jo patarimai bus itin vertingi, nes jis jau įgijo tai, ko nori. Jis jau žino ir išbandė kelią į Tavo tikslą. Pirmyn, įsiklausyk į jo patarimus, nes jais naudodamasis jis jau pasiekė Tavo tikslą.

Nebūtinai patarimai turi suktis apie pinigus. Nesvarbu koks yra tikslas, svarbu suvokti ryšį tarp patarimo davėjo ir jo pasiekimų. Seth Godin savo knygoje "Purpurinė karvė" išsako puikią mintį: neklauskiite žmonių, kodėl jie neperka Jūsų produkto, klauskite, kodėl jie perka. Gal tikrai verta susikaupti ties idėjomis, kurios jau duoda vertę, kad jas tobulinti ir ieškoti naujų?

Neverta aklai sutikti su patarimu, kartais net neverta jo klausytis, nes ateityje labai sunku bus atsiriboti nuo patarimo, kuris galėjo pasėti nerimą. Nepasitikėjimas "ar sugebėsiu?" ir yra mirtinas priešas. Todėl prašau ir mano tinklaraščio mintis priimti kritiškai. Absoliuti tiesa neegzistuoja. Tai kaip burtai Taro kortomis ar statistikos mokslas, atsakymas visada priklauso nuo klausiančiojo.

Taip nutinka ir darbo nebetenki... Atrodė, kad tai tas darbas, kurio ieškojai, kad tai darbas, kuris padeda išgyventi ir... jo nebėra.

Kas tokiu atveju nutinka pirmiausia - panika. Apie krizės etapus labai puikiai yra pasakojęs A.Karalius savo seminare. Po ilgo laikotarpio savijauta keis fazes ir žmogus susitaikys su netektimi, pradės judėti pirmyn. Kokiu greičiu ir kryptimi žmogus keliauja, tai jau jo apsisprendimas, visgi laikas eina ir paprasčiausiai pats gyvenimas neleidžia nesikeisti. Vieni ritasi žemyn, kiti palūžta ir sustingsta, o treti atranda naujas sferas ir galimybes.

Ko pirmiausia imtis? Siūlau nurimti ir pasiimti visas įmanomas socialines garantijas, kokias tik įmanoma LT gauti. T.y. išmokas iš darbdavio (puikiai suprantu, kad jam sunku, bet darbo vieta reiškia abiejų riziką, tiek darbdavio, tiek darbuotojo), užsiregistruoti darbo biržoje (vis papildomi keli šimtai, maksimali išmoka berods 1040Lt, žada mažėti) ir bent savaitę pailsėti. Kaip ilsėtis - čia jau sprendžia kiekvieno kišenė ir poreikiai, bet atostogos gali būti puikios, net jei gulėsite savo paties miegamajame su knyga. Tiesiog, leiskit savo smegenims atsipūsti. Jei sugebat "atsijungti" greičiau ir savaitės Jums nereikia - pirmyn, Jūs pats sau vadovas. Jei tokiu dar nesate, pats laikas juo tapti.

O tada kai jau nurimot ir nebegaila savęs, ar bent atsibodo graužtis, siūlau sėstis prie kompiuterio arba pasiimti baltą švarų popieriaus lapą ir sugalvoti kaip Jūs norit gyventi. Ne kaip Jūs galit, ne kaip kaimynas gyvena, bet kaip Jūs norit gyventi. Kokiuose namuose įsirengti, kuo užsiiimti, kaip turi atrodyti Jūsų žmona/ vyras (net jei toks/tokia jau yra) ir pan. Net jei turit vaikų, parašykit, kokių jų tikitės. Draugiškesnių, labiau palaikančių, tokių kokie jie jau yra... o tada imam naują lapą ir prie kiekvieno noro parašom, ką turim šiandien. Kur gyvenam. Ką veikiam. Kokie žmonės mus supa.

Paanalizuokim skirtumus tarp šių dviejų sąrašu. Noriu dirbti milžiniškoj tarptautinėj kompanijoj, noriu būti savo verslo vadovas, noriu gyventi iš soc. paramos... Palyginkit, ko norit ir ką turit. Prieš akis yra Jūsų tikslas. Šiuos dviejuose lapuose surašyta, kas turi būti pakeista, kad Jūsų gyvenimas būtų toks, kokio norit. Tai ne savęs graužimo sąrašai: nesugebu to, nesugebu ano. Koks skirtumas ar sugebi? Daug svarbiau ar iš vis to nori. Nė kiek nesijaudinu, kad nemoku važiuot motociklu, nes nenoriu mokėti. Gal jei mokėčiau - praverstų, bet manęs tai nedomina. Kiekvienas asmeniškai turi nuspręsti savo prioritetus.

Kai pamatėt, ko norit ir koks skirtumas yra tarp Jūsų norimos tikrovės ir realybės prireiks trečio lapo sąrašui - ko reikia, kad išgyvenčiau. Neapsigaukit. Kelionės aplink pasaulį nereikia, kad išgyventumėt. Nereikia net kalno kosmetikos, kad išgyventumėt. Net mėsos ir sūrio nereikia. Paskaičiuokit realiai kokios yra privalomosios išlaidos: paskolos, mokesčiai, kiti finansiniai įsipareigojimai, kiek minimaliai kainuoja maistas mėnesiui ir pan. Surašę sąrašą pasižiūrėkit, ką galite išbraukti, o po savaitės dar kartą išbraukit tai, kas nėra būtina. Šokoladas yra skanu, tai noras gauti malonumą, tačiau galutinė suma bus gerokai mažesnė už tai, kas buvo pirmajame sąraše. Vienintelis dalykas, kas Jums liko, tai užsitikrinti minimalią reikalingą sumą ir siekti savo tikslų išsipildymo. Viskas paprasta, nes jau žinot, ko Jums reikia ir ko Jūs norit.

Kaip realizuoti norus, kaip gyventi taip, kaip nori, sprendimai ateina  nuolatos apie tai mąstant ir svarstant. Tai, kas sukasi nuolatos galvoje, leidžia Jūsų galvai būti ties tuo susikaupus ir aplinkoje ieškoti sprendimo net tuomet, kai galvojate apie kitus dalykus. Jei netikite manimi, tai pasitikrinkite (tai verta padaryti visada) - paklauskite žmogaus, kuriam Jūsų manymu sekasi labiausiai iš Jūsų aplinkos, ką jis apie tai mano. Manau, kad patvirtins, o jei ne - įrašykit į komentarus. Kiekviena nuomonė įdomi, ypač kai ji kitokia. Juk tai nauja idėja.

Sprendimai ateina. Tai ko ieškai, visada ateina tuomet, kai esi pasiruošęs išgirsti atsakymą. Žmogus yra magnetas, jis ieško patvirtinimo savo mintims aplinkoje. Jei tikėsitės, kad Jums nepasiseks, tai patys nevalingai ieškosit galimybės susimauti. Kas nenori būt teisus? Todėl neverta gaišti laiko: sugebu/ nesugebu temoms. Tapkit patys savo vadovu ir duokit sau užduotį - gyventi taip, kaip surašyta pirmajame lape. Nežinot kaip to siekti? Mokykitės, ieškokit. Neturit pinigų internetui ir knygoms? Yra bibliotekos. Yra pažįstami. Nemokat naudotis internetu? Ieškokit galimybės išmokti. Tiek daug dalykų galima gauti už dyką, tereikia paieškoti. Norit užsiimti savo verslu, bet nežinot kaip tą daryti? Jei turit pažįstamų, kurie užsiima verslu, pasisiūlykit jiems padirbti nemokamai už galimybę iš jų mokytis. Kvaila? Tegu jie tai pasako. Kvailiausia yra norėti ir turint galimybę net nepabandyti siekti.

Trijų sąrašų metodas puikiai tinka net jei Jūs turit darbą. Net jei Jums viskas sekasi, verta laikas nuo laiko perbėgti per savo norų sąrašą ir jį palyginti su realybe. Jei tai jau darote, bet tik mintyse - pabandykit užsirašyti. Juk niekas nemato, niekas nepagalvos, kad tai neprotinga. Kai parašyta ant popieriaus, kai matai vizualiai prieš akis, daug realiau suvoki situaciją, daug ryškiau matai kontrastus ir galimybes. Ir visgi jei netekai darbo, tai nėra pasaulio pabaiga (jei vis dar taip atrodo, reiktų straipsnį skaityti iš pradžių).

Pati didžiausia LENGVINANTI pasirinkimą aplinkybė yra tai -  kad Jums nereikia pasiryžti. Netekęs darbo, Jūs tiesiog priverstas reaguoti ir leisti sau pasirinkti tai, ko norit Jūs pats.